Turinys
Dažni šlapimo pokyčiai yra susiję su skirtingais šlapimo komponentais, tokiais kaip spalva, kvapas ir medžiagų, pavyzdžiui, baltymų, gliukozės, hemoglobino ar leukocitų, buvimu.
Paprastai šlapimo pokyčiai nustatomi pagal gydytojo paskirtą šlapimo tyrimo rezultatą, tačiau juos galima pastebėti ir namuose, ypač kai jie sukelia spalvos ir kvapo pokyčius arba sukelia tokius simptomus kaip skausmas šlapinantis ir per didelis šlapinimasis šlapinantis.
Bet kokiu atveju, kai atsiranda šlapimo pokyčių, rekomenduojama padidinti vandens suvartojimą dienos metu arba kreiptis į urologą, jei simptomai išlieka ilgiau nei 24 valandas.
Šlapimo pokyčiai nustatyti namuose
1. Šlapimo spalva
Šlapimo spalvos pokyčius dažniausiai lemia suvartoto vandens kiekis, tai yra, kai per dieną geriate daugiau vandens, šlapimas yra lengvesnis, o kai geriate mažai vandens, šlapimas yra tamsesnis. Be to, kai kurie vaistai, kontrasto testai ir maistas taip pat gali pakeisti šlapimo spalvą, pavyzdžiui, pasidaryti rausvą, raudoną ar žalią. Sužinokite daugiau: Kas gali pakeisti šlapimo spalvą.
Ką daryti: rekomenduojama paros vandens kiekį padidinti bent iki 1,5 litro ir kreiptis į urologą, jei po 24 valandų šlapimo spalva negrįžta.
2. Šlapimo kvapas
Šlapimo kvapo pokyčiai yra labai dažni, kai yra šlapimo takų infekcija, sukelianti nemalonų kvapą šlapinantis, taip pat deginant ar dažnai norint šlapintis. Tačiau pacientams, sergantiems cukriniu diabetu, gali padidėti šlapimo kvapas dėl per didelio cukraus kiekio šlapime. Žr. Kitas stipraus kvapo šlapimo priežastis žinodami, ką reiškia šlapimas su stipriu kvapu.
Ką daryti: svarbu apsilankyti pas bendrosios praktikos gydytoją ar urologą, kad būtų šlapimo pasėlis ir nustatyti, ar šlapime nėra bakterijų, galinčių sukelti šlapimo takų infekciją. Pažiūrėkite, kaip atliekamas gydymas: Šlapimo takų infekcijos gydymas.
3. Šlapimo kiekis
Šlapimo kiekio pokyčiai paprastai yra susiję su geriamu vandeniu, taigi, kai jo yra mažiau, tai reiškia, kad, pavyzdžiui, per dieną geriate mažai vandens. Tačiau šlapimo kiekio pokyčiai taip pat gali reikšti tokias sveikatos problemas kaip diabetas, inkstų nepakankamumas ar anemija.
Ką daryti: vandens suvartojimas turėtų būti padidėjęs, jei sumažėjo šlapimo kiekis, tačiau, jei problema išlieka, reikia kreiptis į urologą ar nefrologą, kad diagnozuotų problemą ir pradėtų tinkamą gydymą.
Šlapimo tyrimo pokyčiai
1. Baltymai šlapime
Baltymai yra vienas pagrindinių šlapimo pokyčių nėštumo metu dėl padidėjusio inkstų darbo krūvio, tačiau kitose situacijose tai gali būti inkstų problemų, pavyzdžiui, inkstų nepakankamumo ar infekcijos, požymis.
Ką daryti: turėtumėte kreiptis į urologą, kad atliktumėte kitus tyrimus, pvz., Kraujo tyrimą, šlapimo pasėlį ar ultragarsą, kad diagnozuotumėte, kas sukelia baltymų atsiradimą šlapime, ir pradėkite tinkamą gydymą.
2. Gliukozė šlapime
Paprastai gliukozės kiekis šlapime būna tada, kai cukraus kiekis kraujyje yra labai didelis, pvz., Diabeto krizės metu arba pavalgius, pavyzdžiui, daug saldumynų. Tačiau tai gali atsitikti ir esant inkstų problemai.
Ką daryti: svarbu pamatyti bendrosios praktikos gydytoją, kuris patikrintų cukraus kiekį kraujyje, nes tai gali būti diabeto požymis, jei jis dar nėra diagnozuotas.
3. Hemoglobinas šlapime
Hemoglobino kiekis šlapime, dar vadinamas krauju šlapime, dažniausiai būna dėl inkstų ar šlapimo takų problemų, tokių kaip šlapimo takų infekcija ar inkstų akmenys. Šiais atvejais skausmas ir deginimasis šlapinantis taip pat yra dažnas. Žiūrėkite kitas priežastis: Kruvinas šlapimas.
Ką daryti: reikia nustatyti urologą, kad būtų nustatyta kraujo priežastis šlapime ir pradėtas tinkamas gydymas.
4. Leukocitai šlapime
Leukocitų buvimas šlapime yra šlapimo infekcijos požymis, net jei pacientui nėra jokių simptomų, tokių kaip karščiavimas ar skausmas šlapinantis.
Ką daryti: jei norite pradėti gydyti šlapimo takų infekciją antibiotikais, pavyzdžiui, amoksicilinu ar ciprofloksacinu, turite kreiptis į urologą.
Kada kreiptis į gydytoją
Rekomenduojama kreiptis į urologą, kai:
- Šlapimo spalvos ir kvapo pokyčiai trunka ilgiau nei 24 valandas;
- Pakitę rezultatai pasirodo atliekant įprastą šlapimo tyrimą;
- Pasireiškia kiti simptomai, tokie kaip karščiavimas aukštesnėje nei 38ºC, stiprus skausmas šlapinantis ar vėmimas;
- Yra sunkumų dėl šlapinimosi ar šlapimo nelaikymo.
Norėdami nustatyti šlapimo pokyčių priežastį, gydytojas gali paskirti diagnostinius tyrimus, tokius kaip ultragarsas, kompiuterinė tomografija ar cistoskopija.
Taip pat žiūrėkite: Kas gali sukelti putų šlapimą.