Turinys
Mikčiojimo pratimai gali padėti pagerinti kalbą ar net nutraukti mikčiojimą. Jei asmuo mikčioja, jis turėtų tai padaryti ir prisiimti tai kitiems žmonėms, dėl to mikčiotojas labiau pasitikės savimi, labiau atsiskleis ir tendencija, kad mikčiojimas laikui bėgant dings.
Mikčiojimą sukelia veiksnių rinkinys, formuojantis ledkalnį, o negalėjimas sklandžiai kalbėti yra tik ledkalnio viršūnė, todėl mikčiojimo gydymas dažnai atliekamas su psichoanalize, kai mikčiojantis asmuo daugiau sužino apie save ir praeina kad jaustumėtės sunkiau.
Kai kuriuos mikčiojimo atvejus galima išgydyti per kelias savaites, kitiems gali prireikti mėnesių ar metų, viskas priklausys nuo to, kiek individas yra mikčiojantis, ir nuo jo sunkumo.
Mikčiojimo pratimai
Kai kurie pratimai, kuriuos galima atlikti norint mikčioti, yra šie:
- Atpalaiduokite raumenis, kurie paprastai būna įsitempę, kai žmogus kalba;
- Sumažinkite kalbos greitį, nes jis sustiprina mikčiojimą;
- Treniruokis skaityti tekstą prieš veidrodį ir tada pradėk skaityti kitiems žmonėms;
- Priimkite mikčiojimą ir išmokite su tuo susitvarkyti, nes kuo labiau žmogus tai vertina ir kuo labiau gėdijasi, tuo labiau tai taps akivaizdu.
Jei šie pratimai nepadeda pagerinti kalbos, idealiausia yra mikčioti terapiją pas logopedą. Taip pat sužinokite, kaip pagerinti pratimų dikciją.
Kas mikčioja
Mikčiojimas, moksliškai vadinamas disfemija, yra ne tik sunkumas kalbant, tai būklė, veikianti savivertę ir kenkianti asmens socialinei integracijai.
Labai dažnai 2–5 metų vaikai patiria trumpalaikius mikčiojimo epizodus, kurie gali trukti keletą mėnesių, nes jie galvoja daug greičiau nei moka kalbėti, nes jų fonetinė sistema dar nėra visiškai pritaikyta. Šis mikčiojimas linkęs pablogėti, kai vaikas nervinasi ar labai jaudinasi, taip pat gali pasireikšti, kai jis pasako jam sakinį su daugybe naujų žodžių.
Jei pastebima, kad vaikas ne tik mikčioja, bet ir imasi kitų gestų, tokių kaip kojos įspaudimas, akių mirksėjimas ar kita tikimybė, tai gali reikšti gydymo poreikį, nes tai rodo, kad vaikas jau suprato savo sunkumus laisvai kalbėdamas jei netrukus negydysite, būsite linkę save izoliuoti ir vengti kalbėti.
Kas sukelia mikčiojimą
Mikčiojimas gali turėti keletą fizinių ir emocinių veiksnių, kurie, tinkamai gydomi, gali visiškai išnykti ir individas nebesmulkės. Mikčiojančių tėvų vaikai taip pat dvigubai dažniau tampa mikčiojantys.
Viena mikčiojimo priežasčių yra galvos smegenys. Kai kurių mikčiojančių asmenų smegenys turi mažiau pilkosios medžiagos ir kai kurių baltųjų smegenų sričių, turi mažiau ryšių kalbos regione, o jiems dar reikia rasti vaistą.
Tačiau daugumai mikčiojimų mikčiojimo priežastis yra kalbėjimo nesaugumas ir kiti veiksniai, tokie kaip prastas kalbos raumenų išsivystymas burnoje ir gerklėje. Jiems mikčiojimo pratimai ir pats kūno vystymasis laikui bėgant linkęs mažėti mikčiojimo.
Kitiems mikčiojimo priežastis galėjo atsirasti pasikeitus smegenims, tokioms kaip insultas, kraujavimas ar galvos trauma. Jei pokyčiai yra negrįžtami, mikčiojimas taip pat bus.