Turinys
Kūdikio gimda, dar vadinama hipoplastine gimda arba hipotrofiniu hipogonadizmu, yra įgimtas apsigimimas, kai gimda nevisiškai išsivysto. Paprastai kūdikio gimda diagnozuojama tik paauglystėje, nes nėra mėnesinių, nes iki to laikotarpio ji nesukelia jokių simptomų.
Kūdikio gimda ne visada išgydoma, nes kuo mažesnis organo dydis, tuo sunkiau bus stimuliuoti jo augimą, tačiau gydant galima pabandyti padidinti gimdą, kad būtų galima pastoti.
Kūdikio gimdos simptomai
Kūdikio gimdą sunku nustatyti, nes išoriniai moterų lytiniai organai yra normalūs, todėl daugeliu atvejų ji nustatoma tik atliekant įprastus tyrimus. Tačiau kai kurie simptomai, tokie kaip:
- Pirmųjų menstruacijų (menarche) vėlavimas, kuris įprastomis situacijomis įvyksta maždaug 12 metų;
- Gaktos ar pažastų plaukų nebuvimas;
- Moterų krūtys ir lytiniai organai mažai vystosi;
- Gimdos tūris yra mažesnis nei 30 kubinių centimetrų suaugus;
- Nereguliarios menstruacijos arba mėnesinių nebuvimas;
- Sunkumas pastoti ar persileidimai.
Pirmieji lytinės brandos požymiai prasideda maždaug nuo 11 ar 12 metų. Todėl 15 metų ar vyresnė moteris, kuri vis dar turi bet kurį iš aukščiau išvardytų požymių, gali turėti tam tikrų didelių hormoninių pokyčių ir turėtų kreiptis į ginekologą, kad ji įvertintų ir atliktų tyrimus.
Kaip nustatoma diagnozė
Kūdikio gimdos diagnozę nustato ginekologas, remdamasis moters pateiktais požymiais ir simptomais, daugiausia dėl pirmųjų uždelstų menstruacijų, nedaug krūtų vystymosi ir gaktos nebuvimo. Be to, gydytojas atlieka dubens tyrimą, norėdamas patikrinti lytinių organų vystymąsi.
Be to, ginekologas gali rekomenduoti atlikti kitus tyrimus diagnozei patvirtinti, pavyzdžiui, kraujo tyrimus, patikrinti hormonų kiekį, MRT ir dubens ar transvaginalinį ultragarsą, kurio metu tikrinamas gimdos dydis, kuris šiais atvejais yra mažesnis nei 30 cm3 tūrio.
Patikrinkite, ar nėra kitų sąlygų, galinčių pakeisti gimdos dydį.
Kūdikio gimdos priežastys
Kūdikio gimda atsiranda, kai gimda vystosi netinkamai, likdama tokio pat dydžio kaip vaikystėje, ir gali būti ligų, dėl kurių sumažėja hormonų, atsakingų už moterų reprodukcinių organų vystymąsi, gamyba. Be to, kūdikio gimda gali atsitikti dėl genetinių pokyčių arba ilgalaikio ir nuolatinio steroidinių vaistų vartojimo, o tai gali sukelti hormonų disbalansą.
Kas turi vaiko gimdą, gali pastoti?
Moterims, turinčioms kūdikio gimdą, gali būti sunkiau pastoti, nes, jei gimda yra mažesnė nei įprasta, gali įvykti persileidimas, nes trūksta vietos vaisiui vystytis.
Be to, daugelis moterų, turinčių kūdikio gimdą, taip pat patiria kiaušidžių funkcionavimo problemų, todėl gali nesugebėti užauginti pakankamai subrendusių kiaušinių.
Todėl kūdikio gimdos atveju prieš bandant pastoti rekomenduojama pasikonsultuoti su akušeriu, kad būtų įvertinta nėštumo gydymo galimybė, kuri gali apimti dirbtinį apvaisinimą.
Kaip atliekamas gydymas
Kūdikių gimdos gydymui turi vadovauti ginekologas. Paprastai tai atliekama naudojant hormonines priemones, kurios padeda augti ir vystytis gimdai, net jei ne visada įmanoma pasiekti normalų dydį.
Vartojant vaistus, kiaušidės pradeda kas mėnesį išlaisvinti kiaušialąstes, o gimda pradeda didėti, kai kuriais atvejais leidžiant normalų ir reprodukcinį ciklą bei nėštumą.