Turinys
Pasikartojantys pasiutligės išpuoliai, moksliškai žinomi kaip protarpiniai sprogstamieji sutrikimai ar net Hulk, yra epizodai, kai asmuo reaguoja labai agresyviai, o tai gali atsitikti žodžiu, pavyzdžiui, keiksmais, arba per fizinį elgesį, pvz., smūgį ar kandimą.
Atrodo, kad šie pykčio priepuoliai dažniausiai įvyksta be jokios priežasties, kuri gali pateisinti emocinio protrūkio intensyvumą, tačiau jie yra nepakankamo sugebėjimo kontroliuoti savo impulsus rezultatas.
Tačiau šias pasiutligės atakas galima kontroliuoti taikant psichoterapiją ir kai kuriais atvejais vartojant raminamuosius vaistus.
Pasiutligės išpuolių kontrolės patarimai
Pagal amžių galima naudoti įvairias strategijas:
1. Suaugusiesiems
Suaugusiesiems vienas iš efektyviausių būdų išvengti pasiutligės protrūkio yra sutelkti dėmesį į kvėpavimą. Taigi galima suskaičiuoti iki 10 ir per tas sekundes pasinaudoti proga apmąstyti ir pabandyti galvoti apie problemą kitu būdu, vengiant nedelsiant pereiti prie agresyvumo. Kitas variantas - taip pat nutolti nuo asmens ar situacijos, sukeliančios stresą.
Tačiau, nors šiuo metu svarbu žinoti, kaip suvaldyti pyktį, taip pat patariama, kad žmogus ilgainiui dirbtų su pertekliniu pykčiu, išvengdamas tolesnių krizių. Norėdami tai padaryti, reikia atlikti kelis veiksmus:
Venkite neigiamų jausmų kaupimosi: užuot taupius jausmus nereaguojant, svarbu spręsti neigiamas situacijas, kai jos atsiranda;
Pratimai reguliariai fiziniai pratimai: būtina mokėti nukreipti stresą, atliekant pratimus su didesniu energijos išsiskyrimu kikboksas ar kažkas daugiau atpalaiduojančio, pavyzdžiui, pilatesas;
Venkite streso šaltinių: pavyzdžiui, jei nustatoma, kad yra asmuo, kuris yra kasdienio gyvenimo dalis ir kuris sukelia daug dirginimo, reikėtų pabandyti laikytis atokiau nuo jo, kad sumažintumėte tikimybę susirgti kitu protrūkiu;
Supraskite, kas sukelia pykčio priepuolius: tai galima padaryti atliekant terapiją su psichologu, bet ir apmąstant kasdienes akimirkas. Kai kurios dažniausiai pasitaikančios situacijos apima įstrigimą eisme arba įžeidimą.
Impulsų valdymo sunkumai gali būti siejami su baime būti kitų įvertintiems arba su kitų žmonių elgesio paklausos lygiu.
Jei manote, kad sprogimas yra žalingas tarpasmeniniams santykiams, svarbu kreiptis pagalbos į specialistus, pavyzdžiui, psichologą.
2. Vaike
Kalbant apie vaikus, svarbu suvokti, kad agresyvus protrūkis dažniausiai kyla dėl nesugebėjimo susitvarkyti su nusivylimu, nes tai yra naujas jausmas. Taigi, siekiant kuo labiau sumažinti tiesioginį šių protrūkių, dar vadinamų tantrumu, padarinius, reikia stengtis atitraukti vaiką, pavyzdžiui, pašalinant jį iš įtemptos aplinkos ar siūlant naują žaidimą.
Kartais taip pat gali būti svarbu apsikabinti, nes šis veiksmas leidžia sulaikyti neigiamas emocijas, kurias vaikas patiria šiuo metu. Tačiau būtina dirbti su vaiku, kad būtų išvengta būsimų protrūkių, o kai kurios strategijos apima:
Sakymas „ne“: svarbu paneigti vaiko norus, kad jis sužinotų, jog ne visada gauni tai, ko nori. Jei yra agresijos protrūkis, vaikas negali gauti to, ko nori, kitaip jis sužino, kad visada, kai nori kažko, turi tai padaryti.
Būkite pavyzdys: vaikas sugeria savo aplinką. Taigi, jei ji pastebės, kad jos šeima yra agresyvi, ji taip pat bus. Štai kodėl būtina būti nuosekliems ir laikytis modelių, kurių bandome išmokyti.
Sukurkite pasitikėjimo atmosferą: kad vaikas jaustųsi saugus, kad išlaisvintų tai, ką jaučia. Šiuo metu svarbu paaiškinti, kad liūdėti ar susierzinti yra normalu, tačiau nėra teisinga smogti, kąsti ar elgtis kitaip.
Susidūrus su vaiku, patartina vartoti amžių atitinkančią kalbą, taip pat nusileisti iki vaiko ūgio, išlaikant kalbą trumpą, paprastą ir aiškią, nes maži vaikai negali susikaupti ilgą laiką.
Kai agresija gali būti siejama su tipišku vaiko raidos etapu arba kai minėtos strategijos padeda, paprastai jaudintis nereikia. Tačiau jei paaiškėja, kad vaikas nesugeba susitvarkyti su nusivylimu, žaloja save ar kitus, gali tekti paprašyti psichologo įvertinimo.
Kaip atliekamas gydymas
Kai pyktis negali būti išreikštas sveiku būdu, gali kilti keletas ilgalaikių problemų, tokių kaip depresija, nerimas, miego sutrikimai ar net priklausomybės elgesys, pavyzdžiui, narkotikai ar alkoholis.
Taigi rekomenduojama kreiptis į psichologą, kuris paprastai naudoja kognityvinę elgesio terapiją, kad padėtų suprasti pykčio protrūkių priežastis. Taigi, svarbu įsisąmoninti, kas vyksta prieš protrūkį, kad būtų galima sukurti strategijas, kaip geriau susidoroti su jūsų agresyviais impulsais.
Protrūkiai taip pat dažnai būna dėl negatyvių situacijų, kurios nebuvo išspręstos praeityje, tačiau kurios pasireiškia kaip netinkama netinkama agresyvi reakcija į tam tikrą situaciją kaip įžeidimas, kuris gali būti net nesusijęs.
Tačiau, pasikonsultavęs su psichologu, jei jis mano, kad įvertinus būtina pasitelkti vaistus nuotaikai kontroliuoti, jis kreipsis į psichiatrą.