Turinys
Apalpimą gali sukelti keli veiksniai, pavyzdžiui, žemas kraujospūdis, cukraus kiekio kraujyje trūkumas arba buvimas labai karštoje aplinkoje. Tačiau kai kuriais atvejais tai taip pat gali atsirasti dėl širdies ar nervų sistemos problemų, todėl nualpęs asmuo turi atsigulti arba atsisėsti.
Apalpimas, kuris moksliškai yra žinomas kaip sinkopė, yra sąmonės praradimas, dėl kurio krenta ir paprastai, prieš išnykstant, atsiranda tokių simptomų kaip blyškumas, galvos svaigimas, prakaitavimas, neryškus matymas ir silpnumas.
Dažniausios alpimo priežastys
Kiekvienas gali apalpti, net jei jam nėra gydytojo diagnozuotos ligos. Kai kurios priežastys, galinčios sukelti alpimą, yra:
- Žemas kraujospūdis, ypač kai asmuo per greitai išlipa iš lovos, su tokiais simptomais kaip galvos svaigimas, galvos skausmas, pusiausvyros sutrikimas ir miegas;
- Būnant be maisto ilgiau nei 4 valandas, gali pasireikšti hipoglikemija, ty cukraus kiekio kraujyje trūkumas ir sukeliantys tokius simptomus kaip drebulys, silpnumas, šaltas prakaitas ir psichinė sumišimas;
- Priepuoliai, kurie gali atsirasti dėl, pavyzdžiui, epilepsijos ar smūgio į galvą, sukeliantys drebulį ir priverčiantys žmogų nudžiūti, sukandę dantis ir net savaime tuštintis bei šlapintis;
- Per didelis alkoholio vartojimas ar narkotikų vartojimas;
- Kai kurių vaistų šalutinis poveikis arba vaistų, vartojamų didelėmis dozėmis, pvz., Spaudimą mažinančių ar antidiabetinių vaistų poveikis;
- Pernelyg didelis karštis, pavyzdžiui, paplūdimyje ar vonioje;
- Labai šalta, kuri gali atsirasti sniege;
- Fizinių pratimų pratimas ilgai ir labai intensyviai;
- Mažakraujystė, dehidracija ar sunkus viduriavimas, dėl kurio keičiasi organizmo pusiausvyrai reikalingos maistinės medžiagos ir mineralai;
- Nerimas ar panikos priepuolis;
- Labai stiprus skausmas;
- Smogk į galvą po kritimo ar smūgio;
- Migrena, sukelianti stiprų galvos skausmą, spaudimą kakle ir spengimą ausyse;
- Ilgai stovėti, ypač karštose vietose ir su daugeliu žmonių;
- Kai bijote, pavyzdžiui, adatų ar gyvūnų.
Be to, alpimas gali būti širdies problemų ar smegenų ligų, pvz., Aritmijos ar aortos stenozės, požymis, nes daugeliu atvejų alpimą lemia sumažėjęs smegenis pasiekiančio kraujo kiekis.
Žemiau esančioje lentelėje pateikiamos dažniausios alpimo priežastys pagal amžių, kurios gali atsirasti vyresnio amžiaus žmonėms, jauniems žmonėms ir nėščioms moterims.
Senyvo amžiaus žmonių alpimo priežastys | Vaikų ir paauglių alpimo priežastys | Nėštumo alpimo priežastys |
Žemas kraujospūdis pabudus | Užsitęsęs badavimas | Mažakraujystė |
Didelės vaistų dozės, tokios kaip antihipertenziniai ar antidiabetiniai vaistai | Dehidratacija ar viduriavimas | Žemas spaudimas |
Širdies problemos, tokios kaip aritmija ar aortos stenozė | Pernelyg didelis narkotikų vartojimas ar alkoholio vartojimas | Ilgai gulėti ant nugaros arba stovėti |
Tačiau bet kuri iš alpimo priežasčių gali pasireikšti bet kuriame amžiuje ar gyvenimo laikotarpyje.
Kaip išvengti alpimo
Pajutęs, kad jis nualps, ir turėdamas tokius simptomus kaip galvos svaigimas, silpnumas ar neryškus matymas, asmuo turėtų atsigulti ant grindų, pastatyti kojas aukščiau kūno atžvilgiu, arba sėdėti ir palenkti bagažinė link kojų, venkite stresinių situacijų ir venkite ilgai stovėti toje pačioje padėtyje. Peržiūrėkite kitus patarimus, kaip elgtis, jei pasiseks.
Be to, norint išvengti alpimo, visą dieną gerkite daug skysčių, valgykite kas 3 valandas, venkite karščio, ypač vasarą, lėtai atsikelkite iš lovos, pirmiausia atsisėskite ant lovos ir įrašykite savo situacijos, kurios paprastai sukelia silpną jausmą, pvz., kraujo paėmimas ar injekcija ir slaugytojos ar vaistininko informavimas apie šią galimybę.
Labai svarbu vengti alpimo, nes asmuo gali būti sužeistas ar sulaužytas dėl kritimo, kuris atsiranda dėl staigaus sąmonės praradimo.
Kada kreiptis į gydytoją
Paprastai, nualpus, būtina kreiptis į gydytoją, kuris bandytų išsiaiškinti priežastį. Yra atvejų, kai būtina, kad asmuo nedelsdamas eitų į greitosios pagalbos skyrių:
- Jeigu sergate kokia nors liga, pvz., Diabetu, epilepsija ar širdies problemomis;
- Atlikus fizinius pratimus;
- Jei trenksi į galvą;
- Po avarijos ar kritimo;
- Jei alpimas trunka ilgiau nei 3 minutes;
- Jei turite kitų simptomų, tokių kaip stiprus skausmas, vėmimas ar mieguistumas;
- Jūs dažnai praeinate;
- Daug vėmė arba stipriai viduriuoja.
Tokiais atvejais gydytojas turi įvertinti pacientą, kad jis patikrintų, ar jo sveikata gera, ir, jei reikia, atlikti specialesnius tyrimus, pavyzdžiui, kraujo tyrimus ar tomografiją. Pažiūrėkite, kaip pasiruošti kompiuterinei tomografijai.