Turinys
Apendicitas yra žarnos dalies, vadinamos priedėliu, uždegimas, esantis apatinėje dešinėje pilvo dalyje. Taigi, tipiškiausias apendicito požymis yra aštraus ir stipraus skausmo atsiradimas, kurį gali lydėti apetito stoka, pykinimas, vėmimas ir karščiavimas.
Paprastai aklosios žarnos uždegimas atsiranda dėl išmatų ir bakterijų kaupimosi priedėlio viduje, todėl gali atsirasti bet kuriuo gyvenimo momentu. Tačiau konkrečios priežastys dar nėra iki galo suprastos.
Norėdami išspręsti šią problemą, apendiksas turi būti kuo greičiau pašalintas atliekant gydytojo nurodytą operaciją, kad būtų išvengta rimtesnių komplikacijų, tokių kaip priedėlio plyšimas, galintis sukelti apibendrintą infekciją. Taigi, įtarus apendicitą, labai svarbu nedelsiant kreiptis į ligoninę, kad būtų atlikti tyrimai ir patvirtinta diagnozė.
Kaip nustatyti apendicitą
Jei manote, kad turite apendicitą, pasirinkite simptomus iš dažniausiai pasitaikančių požymių sąrašo ir sužinokite, kokia yra jūsų tikimybė:
- 1. Pilvo skausmas ar diskomfortas Ne Taip
- 2. Stiprus skausmas apatinėje dešinėje pilvo pusėje Ne Taip
- 3. Pykinimas ar vėmimas Ne Taip
- 4. Apetito praradimas Ne Taip
- 5. Nuolatinis žemas karščiavimas (nuo 37,5 iki 38 laipsnių) Ne Taip
- 6. Bendras negalavimas Ne Taip
- 7. Vidurių užkietėjimas ar viduriavimas Ne Taip
- 8. Patinęs pilvas ar dujų perteklius Ne Taip
Šie simptomai būdingesni vaikams ir paaugliams, tačiau ūminis apendicitas gali pasireikšti bet kuriame amžiuje.
Be to, kai skausmas yra labai silpnas, bet trunka ilgiau nei mėnesį, jis laikomas lėtiniu apendicitu ir dažniau pasireiškia nuo 40 metų, vyksta lėtai. Vartojant nuskausminamuosius ir priešuždegiminius vaistus, šis skausmas gali dar labiau sumažėti, tačiau jis visada atsiranda toje pačioje vietoje. Norėdami sužinoti daugiau informacijos apie simptomus, skaitykite: Kaip sužinoti, ar tai apendicitas.
Kaip patvirtinti diagnozę
Dažnai apendicito diagnozę galima nustatyti kliniškai, tai yra, tik apčiuopiant vietą ir įvertinus simptomus gydytojui.
Apendicito nustatymo bandymai
Dažnai gydytojui gali tekti užsisakyti keletą bandymų, kad būtų patvirtinta diagnozė, ypač kai simptomai nėra klasikiniai:
- Kraujo tyrimas: leidžia įvertinti baltųjų ląstelių skaičių, kuris padeda patvirtinti uždegimo buvimą organizme;
- Šlapimo tyrimas: padeda patvirtinti, kad simptomus sukelia ne šlapimo infekcija;
- Pilvo ultragarsas arba kompiuterinė tomografija: leiskite stebėti aklosios žarnos padidėjimą ir uždegimą.
Geras būdas pabandyti sužinoti namuose, ar tai gali būti apendicito situacija, yra gulėti ant nugaros ir tada viena ranka paspausti apatinę dešinę pilvo pusę. Tada slėgis turi būti greitai pašalintas. Jei skausmas yra stipresnis, yra didelė tikimybė būti apendicitu, nes jei skausmas nesikeičia, tai gali būti kitos problemos ženklas. Tačiau visada svarbu kreiptis į ligoninę, kad būtų galima nustatyti, kas vyksta, ir pradėti tinkamą gydymą.
Pagrindinės apendicito priežastys
Daugeliu atvejų apendicito metu neįmanoma nustatyti konkrečios aklosios žarnos uždegimo priežasties, tačiau atrodo, kad dažniausiai pasitaiko tos žarnos vietos obstrukcija. Kai taip atsitinka, viduje gali kauptis išmatos ir bakterijos, kurios galiausiai sukelia infekciją ir uždegimą.
Manoma, kad aklosios žarnos obstrukcija gali atsirasti dėl kelių palyginti dažnai pasitaikančių situacijų, pavyzdžiui, stipraus smūgio į vietą ar kirminų, bet ir dėl rimtesnių problemų, pavyzdžiui, žarnyno navikų.
Skaitykite daugiau informacijos apie apendicito priežastis ir diagnozę.
Kaip atliekamas gydymas
Labiausiai naudojamas apendicito gydymo būdas yra viso priedėlio pašalinimo operacija. Ši operacija yra žinoma kaip apendektomija, kurios metu apendiksas pašalinamas per mažą pilvo pjūvį. Todėl asmeniui paprastai reikia hospitalizuoti po gydymo 1–2 dienas, kad būtų galima įvertinti, ar žarnynas veikia tinkamai ir ar nėra jokių operacijos komplikacijų, tokių kaip kraujavimas ar infekcija.
Net tais atvejais, kai diagnozė nėra būtina, galima rekomenduoti operaciją, daugiausia dėl to, kad rizika iš tikrųjų susirgti apendicitu ir galiausiai lūžti yra didesnė. Pažiūrėkite išsamiau, kaip atliekama operacija ir kaip atsigauna.
Jei priedas nepašalinamas, jis gali plyšti, vadinamas pilvo apendicitu, padidindamas pilvo bakterijų išsiskyrimo galimybę ir dėl to atsirandantį peritonitą bei susidarant abscesus pilve.
Galimos komplikacijos
Kai apendicitas nėra tinkamai gydomas, priedas gali plyšti ir sukelti dvi pagrindines komplikacijas:
- Peritonitas: tai pilvo gleivinės užkrėtimas bakterijomis, galintis pakenkti vidaus organams. Kai kurie simptomai, galintys rodyti peritonitą, yra bendras negalavimas, padidėjęs karščiavimas, pilvo patinimas ir dusulio pojūtis;
- Pilvo abscesas: įvyksta, kai plyšta apendiksas ir aplink jį kaupiasi pūliai, dėl ko atsiranda maišeliu užpildytas maišelis.
Abi situacijos yra rimtos ir gali kelti pavojų gyvybei. Dėl šios priežasties gydymas turėtų būti atliekamas kuo greičiau. Gydymas dažnai apima operaciją ir antibiotikų naudojimą tiesiai į veną, siekiant kovoti su bakterijų infekcija.
Be to, jei yra pūlinys, prieš operuojant gydytojui gali tekti įkišti adatą per pilvą, kad pašalintų pūlio perteklių.
Ar nėštumo metu apendicitas yra pavojingas?
Nėštumo metu yra pavojingas apendicitas, nes apendiksas gali plyšti, pilvo viduje išplitęs bakterijas, kurios gali sukelti rimtų infekcijų tiek motinai, tiek kūdikiui.
Nėštumo metu apendicitas turi tuos pačius simptomus, o chirurgija taip pat yra vienintelis gydymo būdas, nekenkiantis kūdikio vystymuisi.
Taigi labai svarbu, kad nėščioji, patirdama intensyvų ir nuolatinį skausmą dešinėje pilvo pusėje, nedelsdama eitų į ligoninę nustatyti diagnozę ir atlikti operaciją. Žinokite apendicito riziką nėštumo metu.